Kūno Svorio Reguliavimas Energijos Balanso Principu

Kūno svorio pastovumas, jo didėjimas arba jo mažėjimas yra glaudžiai susijęs su energijos balansu. Kai kalorijų suvartojimas yra lygus kalorijų išeikvojimui, žmogaus svoris nesikeičia. Svoris keičiasi, esant disbalansui tarp energijos suvartojimo ir išeikvojimo. Norint priaugti svorio, energijos suvartojimas turi būti didesnis nei energijos išeikvojimas ir atvirkščiai, t. y. jei jums reikia sumažinti kūno riebalų kiekį, jūs privalote valgyti mažiau, o sportuoti daugiau.

Kiekvienam žmogui – nepriklausomai ar jis propaguoja sveiką gyvenimo būdą, ar ne – reikalingas skirtingas suvartojamos energijos kiekis (kilokolorijomis). Dietologai dažniausiai rekomenduoja suvartoti tam tikrą maisto kiekį (išreikštą kilokolorijomis) priklausomai nuo amžiaus, lyties, kūno svorio, klimatinių sąlygų, metų laikų, profesinės veiklos, taip pat ir treniruočių intensyvumo bei trukmės, t. y. kuo intensyvesnė ir ilgesnė treniruotė, tuo daugiau kalorijų sunaudojama. Mes turime atsižvelgti ir į tai, kad to paties amžiaus, lyties, profesijos žmonės nėra vienodi. Jie skiriasi vienas nuo kito kūno struktūra, temperamentu, endokrinine ir vegetatyvine nervų sistema ir t.t.

Reguliuojant kūno svorį energijos balanso palaikymo principu, ne tik gerinama žmogaus išvaizda ir savijauta, bet ir sveikata, šalinami pagrindiniai širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos faktoriai: antsvoris, hipodinamija (per mažas fizinis krūvis), hipertenzija (padidintas kraujospūdis), mažinama streso žala ir kt. Didėja tikimybė, kad žmogaus gyvenimas bus ilgas ir aktyvus, bus kokybiškai realizuojamos jo biosocialinės funkcijos:

· orientacija aplinkoje ir normali reakcija į dirgiklius;

· fiziologinių poreikių patenkinimas (valgymas, asmens higiena, seksas ir kt.);

· judėjimas aplinkoje;

· įprastų individualių funkcijų vykdymas (profesinės, kultūrinės, relaksacinės);

· bendravimas su visuomene;

· socialinio – ekonominio aktyvumo ir savarankiškumo išlaikymas

Tai sudaro galimybę jaustis laimingam.

Energijos balanso principas – pagrindinis sveiko kūno svorio reguliavimo būdas

Žmogaus organizmo funkcionavimui reikia energijos, jis ima, kaupia ir eikvoja energiją iš aplinkos. Energija yra naudojama trims pagrindiniams dalykams:

· pagrindiniai medžiagų apykaitai – 60 %;

· judėjimo aktyvumui – 30 %;

· maisto virškinimui – 10 % .

Visi šie procesai organizme vyksta pastoviai.

Energija į žmogaus organizmą patenka vieninteliu būdu – per maistą. Maistas suskaidomas iki energetinių substratų:

· baltymų;

· angliavandenių;

· riebalų.

Tai virškinimo sistemos funkcija. Organizmo transporto sistemos šiuos substratus ir oksidacijai reikalingą deguonį atgabena į ląsteles. Ląstelės substratuose esanti energija transformuojama į žmogaus organizmui priimtą energetinę formą, tinkamą tiesioginiam vartojimui ir kaupimui. Organizmo reguliavimo sistemos skatinamos gauti pakankamai energijos, kitaip tariant, “verčia rasti maisto”. Suvartota energija pirmiausiai išnaudojama veiklai (savisaugos užtikrinimui), o po to – būtinosioms organizmo reikmėms – transportui (širdies ir plaučių veiklai, raumenų tonusui, o tuo pačiu ir šildymui bei daugybei kitų funkcijų), biocheminių medžiagų sintezei, ląstelių regeneracijai ir kitoms. Jei lieka nepanaudotos energijos – ji kaupiama.

Energija kaupiama įvairiomis formomis. Pradžioje kaupiamas ATF (adenozino trifosfatas), po to KF (kreatino fosfatas), dar vėliau – sudėtingesnės medžiagos, o vėliausiai – patys substratai. Jei ląstelėje yra sukaupta pakankamas, individualiai nulemtas angliavandenių ir riebalų kiekis, šios medžiagos kaupiasi transporto sistemose, dažniausiai kraujyje. Jeigu susidaro kritinis medžiagų kiekis, angliavandeniai sintetinami į trigliceridus, dar vėliau, virsta riebalais ir iš kraujo patenka į kaupiančias ląsteles (riebalines, kepenų ir kt.). Jeigu riebalų negalima pašalinti iš kraujo – sutrikdoma kraujagyslių funkcija, tada tiesiog susergama. Būsena, kai sukaupiama tam tikras, kritinis nevartojamų riebalų kiekis vadinama nutukimu.

Kūno kompozicijos modelis

Daugelis sportuojančių dažnai žiūri į svarstyklių parodymus, tačiau svarstyklės neparodo santykio tarp riebalų ir raumenų. Jei sportuojant (dažniausiai moterys) priauga svorio, tai galvojama, kad tai raumenų augimo, o jei jo netenka – riebalų netekimo rezultatas. Svarstyklės neparodo, kiek žmogus yra sukaupęs riebalų, kadangi kūno riebalai sudaro skeleto struktūrą, kurie kartu su kūno skysčiais įeina į bendrą žmogaus kūno svorį.

Kūno kompozicijos modelį sudaro du komponentai:

· aktyvioji kūno masė (raumenys);

· riebalai.

Prieš pradedant sportuoti (nutarus mažinti kūno svorį) visų pirma treneriui reikia įvertinti sportuojančio kūno kompoziciją, tą parodo riebalų kiekis išreikštas procentais.

Yra daug kūno kompozicijos įvertinimo būdų:

· hidrostatinis (povandeninis) svėrimas;

· elektroninė reopletizmografija,

· infraraudonųjų spindulių atspindėjimo tyrimas (ISP);

· odos raukšlių matavimas kaliperiu;

· kūno masės indekso nustatymas (KMI);

· kūno apimčių matavimo metodas;

· liemens ir klubų apimties santykio nustatymas;

· pagal specialias formules (pvz. Šterno).

Lengviausiai pritaikomi yra KMI, liemens ir klubų apimties santykio nustatymas bei kūno apimčių matavimo metodas.

KMI nustatymas

Idealus svoris ir “sveikas” svoris – skirtingi dalykai. Kiekvieno žmogaus “sveikas” svoris yra individualus. Sportininkų profesionalų svoris nieko bendro neturi su idealiu, nes jie turi daug raumenų ir mažai riebalų, o raumenys sveria daugiau už riebalus.

Dažniausiai KMI apskaičiuojamas pagal šią formulę:

KMI = kūno masė (kg) : ūgis² (m)

Pvz., žmogaus ūgis yra 180 cm, tai 1,8 m., o svoris – 70 kg. KMI = 70 : 1,8² = 21,6.

KMI įvertinimas pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė

Įvertinimas Dydis (kg/m²
Optimalus vyrams 20 – 25
Optimalus moterims 18,8 – 23,8
Idealus 22
1 laipsnio nutukimas 25,5 – 29,9
2 laipsnio nutukimas 30 – 39,9
3 laipsnio nutukimas daugiau kaip 40
1 laipsnio mitybos nepakankamumas 17,5 – 18,5
2 laipsnio mitybos nepakankamumas 16 – 17,4
3 laipsnio mitybos nepakankamumas mažiau kai 16

Kuo didesnis KMI, tuo didesnis riebalų kiekis organizme. Jei vyrų KMI yra daugiau nei 25, o moterų daugiau nei 30, tai rodo asmens nutukimą.

Praktikoje dažnai yra painiojami terminai antsvoris ir nutukimas. Antsvoris – kūno svoris, viršijantis normalų arba standartinį svorį, nustatytą pagal ūgį ir kūno sudėjimą. Pasitaiko, kad žmogus, turintis antsvorį, turi normalų arba per didelį riebalų kiekį. (Pvz., kai kuriems sportininkams būdingas antsvoris pagal svorio vertinimo standartus, o riebalų kiekis – normalus. Jų antsvorį sudaro raumenys, kaulai. Yra žmonių, kurių svoris normalus, bet didelis riebalų kiekis.) Nutukimas – fizinė būklė, kai riebalų kiekis organizme yra per didelis.

Kūno apimčių matavimas

Tam tikra kūno apimtis priklauso nuo odos, raumenų, riebalų ir kaulų. Apimčių matavimas gali būti derinamas su riebalinių raukšlių matavimu, įvertinant riebalų kiekį, raumenų išvystymą ir kaulų struktūrą. Atrodo, kad matavimus atlikti lengva, tačiau gauti patikimus rezultatus sunku. Matavimo juostelė turi būti lanksti, bet ne tampri ir apie 1 cm pločio. Juostelė turi būti dedama statmenai ilgajai galūnės ašiai, tiesiai ir neužveržiant odos.

Liemens ir klubų apimties santykio nustatymas

Daugiausia riebalų susikaupia liemens ir klubų srityje, todėl nustatant riebalų pasiskirstymą pagal šį santykį reikia išmatuoti liemens (matuojama per ploniausią pilvo dalį) ir klubų (per storiausią sėdmenų dalį) apimtis. Išmatavimai atliekami stovint ir atpalaidavus raumenis. Poodinis riebalų pasiskirstymas nustatomas pagal šią formulę:

Liemens ir klubų apimties santykis = liemens apimtis (cm) : klubų apimtis (cm)

Rizikos sirgti (širdies kraujagyslių ligomis, diabetu ir kt.) nustatymas pagal liemens ir klubų apimties santykį pateiktas 2 lentelėje.

Lentelė 2

Lygis Vyrai Moterys
Aukštas 1,0 0,85
Vidutinis 0,90 – 1,0 0,80 – 0,85
Žemas 0,90 0,80

Jeigu šis santykis yra mažesnis nei 0,90 vyrų ir 0,80 moterų – riebalų pasiskirstymas yra tolygus, nekeliantis pavojaus sveikatai.

Riebalų susikaupimas liemens ir pilvo srityje (vadinamojo obuolio formos, kai minėtas santykis lygus ar didesnis nei 1 vyrų ir 0,85 moterų) kelia grėsmę sveikatai, nes yra susijęs su medžiagų apykaitos, padidėjusiu mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Riebalų “saugykla” apatinėje kūno dalyje – klubų srityje (kriaušės formos) turi ribotą įtaką sveikatai.

Optimali kūno kompozicija

Riebalų kiekis organizme, kaip ir kūno svoris, yra kontroliuojamas ir priklauso nuo energijos gavimo ir sunaudojimo darnos. Reguliuoti kūno svorį galima vien tik mityba, o riebalų kiekį – mitybą derinant su fiziniu aktyvumu. Kūno riebalai yra vienas didžiausių sergamumo ir mirtingumo rizikos veiksnių. Optimalu, kai vyro organizme riebalai sudaro 12 % kūno svorio, o moters – 22 %. Nepakeičiami riebalai sudaro 3 % bendro vyro kūno svorio. Tai reiškia, kad žmogus negali sumažinti savo riebalų kiekio žemiau normos, nepakenkdamas savo fiziologinėms funkcijoms bei fiziniam pajėgumui. Moterų organizme nepakeičiami riebalai sudaro 12 % kūno svorio, tai susiję su lytinėmis funkcijomis. Toks riebalų kiekis negali būti norma.

Riebalų įvertinimas procentais pateiktas 3 lentelėje.

Lentelė 3

Riebalų kiekis Įvertinimas
Vyrams Moterims
< 5 < 15 Per mažas
5 – 9 15 – 19 Liesas
10 – 14 20 – 24 Optimalus
15 – 19 25 – 29 Priimtinas
20 – 24 30 – 34 Per didelis
> 25 > 35 Nutukimas

Kūno svorio neįmanoma sumažinti vien fiziniu krūviu

Jeigu bandytume sumažinti kūno svorį tik fizinio krūvio, tai yra energetinių substratų deginimo būdu, susidurtume su keletu neįveikiamų problemų.

Pirma, energiją galima deginti aerobiniu būdu, tiek, kiek leidžia deguonies transporto sistema. Deja, netreniruoto organizmo aerobinis galingumas nėra didelis, todėl ir galimybė sudeginti energiją ribota (iki 300 – 500 kcal per treniruotę). Sportininkai profesionalai gali sudeginti iki 10 kartų daugiau.

Antra, sudeginti angliavandeniai turi būti kompensuojami, todėl, kad pastovus gliukozės koncentracijos palaikymas kraujyje yra viena iš organizmo egzistavimo sąlygų, todėl lieka galimybė be žalos organizmui deginti riebalus. Ląstelėje ramybės sąlygomis riebalų gali būti sukaupta iki 40 % (energijos substratų poreikio) – tiek ir galime sudeginti nežalodami organizmo.

Reguliuojant kūno svorį, fizinės treniruotės metu didinamas anaerobinis slenkstis (deguonies riba, kai nereikia skolintis energijos fizinei veiklai iš anaerobinio energijos šaltinio), o tai sudaro reikšmingą įtaką žmogaus organizmui: gerėja kūno kompozicija, raumenų tonusas, lankstumas, savijauta ir nuotaika, mažėja streso įtaka gyvenimo kokybei ir sveikatai.

Bado dietos – populiarios, bet…

Subalansuota mityba yra labai svarbus kūno svorio reguliavimo komponentas. Žmonės, lankantys sporto klubus, dažnai nori mažinti kūno svorį staiga. Populiarios yra mažo kaloringumo (bado) dietos, kadangi jos skatina greitą, tačiau laikiną svorio kritimą. Tokios dietos rezultatas – prarastas ne riebalinis audinys, o liesa kūno masė, kepenų ir raumenų glikogenas. Be to, mažo kaloringumo dietų laikymasis yra susijęs su tokiomis problemomis, kaip elektrolitų disbalansas, iššauktas dehidratacijos, mažakraujystė, kalcio stoka, todėl gali sumažėti kaulų tankumas, atsirasti bendras viso organizmo nuovargis bei silpnumas, šleikštulys, ketozė, inkstų problemos ir kt. Negalima leisti, kad organizmas gautų mažiau energijos nei būtina pagrindinei medžiagų apykaitai ir veiklai. Galima tik nutraukti kaupimą ir pakeisti vartojimo struktūrą taip, kad suvartotume sukauptus riebalus. Jokiu būdu negalima leisti, kad organizmas išgyventų degindamas savo gyvybines struktūras. Tai dažniausiai baltymai. Baltymų stoka ir perteklius yra galingi alkio centro stimuliatoriai, todėl žmogus anksčiau ar vėliau neišlaiko ir vėl pradeda nesaikingai valgyti, kartu su baltymais suvartodamas ir kitų substratų. Dažnai po tokių “dietos kampanijų” kūno svoris tik padidėja.

Maitinimosi sutrikimai – anoreksija ir nervinė bulimija

Neteisingai pasirinktas kūno svorio kontrolės metodų taikymas gali sukelti maitinimosi sutrikimus, o tai gali tapti rimtos ligos priežastimi. Aktyviai sportuojantys dažnai griebiasi žalingų sveikatai kūno svorio kontrolės metodų – dietinių tablečių vartojimo, skysčius varančių preparatų (diuretikai), vidurius laisvinančių vaistų, paties sukelto vėmimo ir kt. Šių metodų taikymas dar neparodo, kad jau yra maitinimosi sutrikimų, tačiau labai svarbu sekti ar neatsirado simptomų, patvirtinančių susirgus nervine bulimija (sindromas, apimantis didelio kaloringumo maisto kiekio suvartojimą, po to sekantį paties žmogaus sukeltą vėmimą, vidurius laisvinančių vaistų ar diuretikų vartojimą) ar anoreksija (dėl baimės sustorėti, žmogus pastoviai mažina savo kūno svorį ir stengiasi palaikyti sumažintą, t.y. žalingą sveikatai, svorį). Treneriui svarbu išmokyti sportuojantį saugiai sumažinti kūno svorį, atsisakant badavimo ir mažo kaloringumo dietos laikymosi. Apie 90 % visų maitinimosi sutrikimų atsiranda todėl, kad sportuojančiajam pasiseka pirmą kartą sumažinti svorį badaujant.

Fitneso dieta – optimaliausia propaguojant sveiką gyvenimo būdą

Šiandien pasaulyje yra daug populiarių “dietinių” teorijų (Atkinsono, Montineko, vegatarinė, Holivudo, pagal kraujo grupes, badavimas, dieta naudojant obuolių actą ir kt.). Deja, dietų laikymasis gali turėti ir neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai. Dietologai tvirtina, jog staigus ir trumpas kurios nors dietos taikymas žmogaus sveikatai yra nenaudingas, o kartais net žalingas.

Kaip iš tokios gausybės dietų žmogui išsirinkti pačią efektyviausią? Manyčiau – optimaliausia būtų fitneso dieta. Šios dietos pagrindas yra subalansuotas maitinimasis, kurio sudėtyje yra visi reikalingi organizmui maisto komponentai, nesukeliantys organizmui neigiamų simptomų ir jo nesusargdinantys. Šiuolaikinė fitneso dieta, skirta kūno svorio mažinimui, tai subalansuotas maitinimasis su individualiai parinktu energijos deficitu (minus 100 – 500 kcal per parą) ir papildomu fiziniu krūviu. Kalorijų mažinimas pasiekiamas tik atsisakant sočiųjų riebalų ir angliavandenių su aukštu glikeminiu indeksu. Tokios dietos garantuoja lėtą, bet pastovų svorio mažėjimą. Nustatyta, kad per savaitę sumažinti kūno svorį galima nuo 0,5 iki 1 kg svorio nepakenkiant sveikatai. Visiems, kurie nori suliesėti, būtina mažinti riebalų kiekį organizme. Tai galima pasiekti tik taikant racionalios mitybos principus ir papildomą fizinį krūvį. Tam tikrais atvejais galima naudoti ir maisto papildus, kurie mažina riebalinį audinį.

Maisto kaloringumo apskaičiavimas

Sporto ir sveikatingumo centre “OLYMPIC GYM” specialistai lankytojų mitybos poreikiui vertinti taiko KMI, o fizinio krūvio treniruočių modeliavimui (kūno kompozicijos vertinimui) – odos raukšlių matavimo metodus. Energetinis mitybos poreikis “OLYMPIC GYM” centre skaičiuojamas pagal išplėstinę formulę, įvertinant gaunamą energiją, suvartojamą bendram fiziniam aktyvumui, treniruotėms ir kūno kompozicijos modeliavimui. Tai būtina daryti, kadangi, veikiant tik vieną energijos balanso komponentą, būtų sunku pasiekti gero rezultato.

Norint įvertinti individualų paros energijos poreikį reikia:

Pirma, įvertinti lankytojo mitybos būklę, kuri apskaičiuojama pagal KMI.

Antra, jei KMI optimalus ar idealus, tikslus paros energijos poreikis (PEP) apskaičiuojamas taip:

PEP = PMA x K      (PMA – pagrindinė medžiagų apykaita; K – fizinio aktyvumo koeficientas (FAK). )

Trečia, iš pradžių apskaičiuojama PMA pagal Harris – Benedict lygtį (žiūrėkite į 4).

4

Vyrams (nuo 18 metų ir vyresniems) PMA = 65,5 + (9,6 x W) + (1,8 x H) – (4,7 x A)

Moterims (nuo 18 metų ir vyresnėms) PMA = 66,5 + (13,75 x W) + (5 x H) – (6,76 x A)

W – esama kūno masė, kg; H – ūgis, cm; A – amžius, metais.

Ketvirta, įvertinamas fizinis aktyvumas pagal tam tikros žmonių grupės fizinio aktyvumo koeficientą (FAK):

I grupė – dirbantys labai lengvą fizinį darbą. Šios grupės žmonių FAK yra 1,2 – labai mažas aktyvumas;

II grupė – dirbantys lengvą fizinį darbą. FAK yra 1,3 – mažas aktyvumas;

III grupė – dirbantys vidutinio sunkumo fizinį darbą. FAK yra 1,5 – vidutinis aktyvumas;

IV grupė – dirbantys sunkų fizinį darbą. FAK yra 2,0 – didelis aktyvumas;

V grupė – dirbantys labai sunkų fizinį darbą. FAK yra 2,7 – labai didelis aktyvumas.

Apskaičiavus individualų paros energijos poreikį nustatoma, koks baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis turi būti racione. Subalansuotos mitybos proporcijos pateiktos 5 lentelėje (proporcijos išreikštos procentine išraiška).

5 lentelė

Mityba Baltymai Riebalai Angliavandeniai
Sveikiems neaktyviems 15 10 – 15 55 – 60
Sveikiems aktyviems 15 – 20 15 55 – 60
Turintiems viršsvorį 30 20 50

Svarbus ir maitinimosi dažnis bei maisto kiekio išdėstymas. Jeigu valgoma 3 kartus per dieną, pusryčiams turi tekti apie 35 %, pietums – 40 %, o vakarienei apie 25 % maisto kalorijų kiekio. Jei valgoma 5 kartus – pusryčiams – 30 %, priešpiečiams – 10 %, pietums – 30 %, pavakariams – 10 %, vakarienei – 20 %, o jei valgoma 6 kartus, tai atitinkamai – 20 % – 10 % – 30 % – 10 % – 20 % – 10 %. Po to parenkami maisto produktai ir sudaromas valgiaraštis.

Nurodyti apskaičiavimai tinka tik sveikiems žmonėms.

Sveikų žmonių racionaliai maitybai (fitneso dietai) aš siūlau taikyti šias taisykles. Jų siūlau laikytis visada, nepriklausomai ar jūs norite mažinti kūno svorį ar jį didinti.

· Mitybos energetinė vertė (jos kaloringumas) turi padengti energijos išeikvojimą visoms veiklos rūšims ir atvirkščiai.

· Mityba turi būti įvairiapusė. Valgyti maistą iš visų penkių maisto grupių:

I – pienas ir pieno produktai (liesi – ne daugiau nei 1 % riebumo);

II – daržovės (salotos, kopūstai, agurkai, svogūnai ir kt.), vaisiai (apelsinai, greipfrutai, mandarinai, citrinos ir kt.). Vartoti daržoves ir vaisius įvairių spalvų, pageidautina – žalios ir geltonos;

III – mėsa (jautiena, vištos krūtinėlė), žuvis (menkė, jūros lydeka, tunas, lašiša), kiaušiniai (suvalgant 2 – 4

kiaušinius galima suvalgyti 1 trynį);

IV – duonos gaminai (juoda, rupių malimo grudų duona – pvz. “Rugelis”), kruopos (grikiai, ryžiai, avižiniai dribsniai), makaronai;

V – kiti produktai ir prieskoniai.

· Gerai subalansuotos dietos substratų proporcija – angliavandeniai – 50 – 60 %, baltymai – 15 – 30 %, riebalai – 10 – 20 %..

· Valgyti 5 – 6 kartus per dieną mažomis porcijomis kas 3 val. Toks maitinimosi dažnumas jums neleis daug prisivalgyti, bet ir nesijausite alkani.

· Didžiąją maisto dalį reikia suvalgyti iki pietų. Tai turėtų sudaryti nemažiau 50 – 65 % visos dienos maisto kaloringumą, o vakarui turėtų likti mažiau kaloringesnis maistas.

· Angliavandenius valgyti atskirai nuo baltymų. Tokiu atveju maistas virškinimo trakte išbus trumpesnį laiką. Bus geriau pasisavinti baltymai ir angliavandeniai.

· Vanduo. Per parą reikia išgerti apie 2 – 3 litrus skysčių (vandens, sulčių). Gerti galima tik prieš valgį (idealu 1 val. iki valgio, bent jau 0,5 val.), o ne valgio metu ar po jo. Po valgio galima gerti tik po 2 val. Arbatą ir kavą tai pat reikia gerti prieš maitinimąsi.

· Apriboti natrio chlorido (druskos) ir lengvai įsisavinamų angliavandenių (cukraus) vartojimą.

· Nevartoti alkoholio.

· Tinkamai paruošti maistą. Didžiajai maisto produktų daliai reikia kulinarinio paruošimo, kad maistas būtų geriau ir greičiau įsisavinamas. Tuo tarpu maisto pervirimas, perkepimas ir pan. sumažina maisto vertę.

· Periodiškai reikia “valyti” savo organizmą. Keletą kartų į metus (priklausomai nuo gyvenimo būdo –

1 – 2 kartus) reikia atlikti “generalinį organizmo valymą”, t.y. iškrovos dienos. Kiekviena tokia iškrovos diena leidžia atsikratyti sukauptų šlakų bei pagerinti medžiagų apykaitą.

· Išmokti efektyviai panaudoti aukštos biologinės vertės produktus (maisto papildus, vitaminų ir mineralų kompleksus).  

Norint pasiekti geriausių rezultatų siūlau kreiptis į kvalifikuotus specialistus. Valgiaraščius, kuriuose būtų visi jums būtini maisto komponentai, subalansuota energetinė vertė bei specialiai jums pritaikyta treniruočių programą sudarys kvalifikuoti sporto ir sveikatingumo centro “OLYMPIC GYM” fitneso treneriai, o į visus klausimus susijusius su sveikata jums išsamiai atsakys centre dirbantis sporto gydytojas.

Parašykite komentarą