Komandinis žaidimas ir dopingas

I LOVE THIS GAME….. arba kitaip pasakius, kad ne tik įprastos sporto šakos patenka į dopingo šešėlį.Visų pirma norėtume Jus įspėti, jog šis tekstas jokiu būdų neturėtų būti suprastas, kaip skatinimas vartoti bet kokias chemines priemones jėgos ar fizinio pajėgumo gerinimui. Netgi atvirkščiai tai turėtų būti išskirtinis įspėjimas tiems, kurie naiviai tiki ir seka DRAUGŲ, TRENERIŲ; ar kitų prijaučiančių patarimais ir pradeda vartoti panašius preparatus. 1. Kodėl komandinių sporto šakų sportininkai tai pat yra neatsiejami nuo uždraustu preparatų vartojimo, kaip ir įprastų su dopingo skandalais susiejusių sporto šakų atletai. Turbūt nesuklysim pasakydami, kad didžioji dalis atletų, kurie siekia tam tikru tikslu sportuodami ne kartą pagalvojo apie preparatų vartojimą, kurie žymiai pagerintų ju rodiklius, žymiai pagreitintų šių tikslų siekimą. Taip pat ne vienas turbūt uždavė sau klausimą ar tokios sporto šakos kaip futbolas, rankinis, krepšinis, šokiai (neseniai spaudoje pasirodė žinute apie vienos žymios lietuvių šokėjos dopingo šešėlį), taip pat priklauso toms sporto šakoms, kurių atletai neišvengia dopingo pagundų. Galime jums ramiai atsakyti TAIP. Jeigu į visas šitas sporto šakas ( komandines) žiūrėsime kaip į atskirų fizinių veiksmų visumą, tokių kaip šuoliai, sprintas( greitas bėgimas) sprogstamosios jėgos judesiai, tai nesunkiai atpažinsime, kad kiekviena iš šių judesių forma yra netgi pripažintos ir mėgiamos olimpinės rungtys. O kas gali ginčytis su tuo faktu, kad kiekvienais metais ne viena ir ne dvi šalys, tuo labiau atletai, susiduria su dopingo faktu šiose ypač populiariose sporto šakose. Taigi galima nesunkiai prieiti išvados, kad ir komandinių sporto šakų atletai yra suinteresuoti didinti savo jėgos ir greičio rodiklius, tačiau jie susiduria su viena problema: jų judesių kompleksiškumas sudaro sudėtingesnes sąlygas nei pvz. jėgos dvikove, kur atletai turi atlikti tik du veiksmus ,kurių specifika labai apibrėžta ( atsitūpti viena kartą ir vieną karta spausti štanga nuo krūtinės gulint ant suoliuko). Taigi komandinių šakų atletams reikalinga dar ir ištvermė, biologinė savybė per ilga laiką išlaikyti maksimalius jėgos rodiklius ( jėgos ištvermė). Čia nediskutuosime apie ADF-ATF-ADF energijos apykaitas, tačiau paprastai išsireiškus galima sakyti JĖGA+IŠTVERMĖ. Jeigu paklaustumėte, bet kurio rimtesnio kultūristo ką galima vartoti iš cheminių preparatų tam, kad pasiekti didesnius jėgos rodiklius tai dažnai išgirsite atsakymu, iš kurių būtų galima parašyti gera švietėjišką vadovėli pradedantiesiems, tačiau paklausus apie ištvermę skatinančius vaistus, paprastai išgirsime ilgą pauzę, arba bent jau viena pavyzdį (EPO), tačiau tuo ir pasibaigs žinios. Neišgirsime nei apie riziką, neigiamus poveikius, tinkama dozavimą ir t.t. ir pan., kas žinoma yra suprantama. Jėga kultūrizme dažnai siejama su raumenų mase. Tačiau futbolininkui ar krepšininkui paprastai yra visai nesvarbu ar jo blauzdos apimtis bus 75 ar 90cm svarbų yra tik tai, kad jis turėtų pakankamai jėgos ir ištvermės. Todėl ypač šių sporto šakų atletams yra svarbų JĖGA+IŠTVERMĖ. Taigi reikia treniruoti abi šias visiškai viena nuo kitos besiskiriančias jėgas, tam, kad pasiektumėme pačių optimaliausiu rezultatų sporte. 2.Medikamentai komandinėse sporto šakose. Jeigu pradėsime analizuoti komandinių šakų atletų pavyzdžius tai nesunku prisiminti viena iš garsiausiai pasaulyje nuskambėjusį atletą, futbolininką DIEGO MARADONA, kuris buvo siejamas su Efedrino bei kokaino vartojimu. Tiesa reikia pastebėti, kad retas yra toksai kvailas ir leidžiasi pagaunamas už rankos ir dar su tokiomis uždraustomis medžiagomis, kaip aukščiau minėtos. Vieni iš populiariausiu cheminių preparatų komandinėse sporto šakose yra Testosteronas, EPO, tai pat jų abiejų kombinacija, Efedrinas, amfetaminai, Clenbuterolis, IGF-1. Nerašysime apie šių preparatų veikimo schemas, jų neigiamus poveikius ir žalą organizmui, kadangi šis straipsnis skirtas tik susipažnimui, o ne kaip instrukcija ar paskatinimas šių preparatų vartojimui. 3.Medikamentų sporte ateitis ir prognozės. Nejau ir po 10-15 metų mes vis dar girdėsime kiekvienais metais apie tai, kad toje ar kitoje sporto šakoje eilinį kartą buvo už rankos pagautas atletas vartojęs nelegalius preparatus, tam, kad galėtų įgyti pranašumą konkurentų atžvilgių? Galima drąsiai sakyti, kad TAIP. Tačiau greičiausiais visai kitomis formomis nei dabar. Vis dažniau galima išgirsti apie alternatyvas šiems preparatams. Skaitant naujausias mokslines išvadas, genų technologijų plėtotę ir bendrą sporto medicinos vystymąsi galima daryti išvada, kad kuo toliau tuo labiau auga tendencija, kad ateityje prioritetai bus teikiami ne išoriškai organizmui suteikiamu skatintojų vystymui, bet preparatams, kurie skatina organizmo gaminamų hormonų kiekį. Taip siekiamas tas pats efektas tik su žymiai mažesniais neigiamais poveikiais. Dabartinė kova tarp tų, kurie kuria skatinamuosius preparatus, ir tarp tų, kurie stengiasi tokius aptikti, jau pasiekė savo apogėjų ir šiai kovai skiriamos milijoninės sumos visą procesą jau yra pavertusios nuostolingų ir absurdišku. Žmogaus prigimtyje užprogramuotos tokios savybės kaip pirmauti, išsiskirti, būti aukščiau negu kiti, todėl visada bus tokių kurie bandys pasiekti savo tikslo visomis įmanomomis priemonėmis, tačiau visada bus ir tokių kurie bandys tokius bet kokia kainą sustabdyti ir atskleisti jų užmačias. Taigi perspektyva, kad ateityje gal būt sulauksime tų laikų kada bent jau bus atsisakyta cheminio testosterono ir skatinamas tik savo testosterono gaminimas atleto organizme jau bus žingsnis į prieki ne tik sporto teisingumo ir sąžiningumo srityje, bet ir saugant tų pačių atletų sveikatą.