Kūno proporcijos: ką ir kaip vertina teisėjai?

Pagal „IFBB taisyklių knygą“ ir „Joe Weiderio sistemą“

„Simetrija, proporcijomis, raumenų atskyrimu, palankia genetine struktūra,

įspūdingu pozavimu – visais šiais bruožais turi išsiskirti ne tik čempionai,

bet ir visi tiek, kurie galvoja dalyvauti varžybose!

Patikėkit, o tai nėra taip paprasta!“

Vienu iš sunkiausių ir, tikriausiai, problematiškiausių dalykų kultūrizme yra teisėjavimas varžybose. Absoliučiai tobulo įvertinimo nebus, nes specifinis ir pats teisėjavimo objektas – žmogus, jo raumenys.

Aišku, yra taisyklės, jomis vadovaujamasi, bet subjektyvumas išlieka. Į tai turi įtakos ir teisėjo estetinis išprusimas, ypač vertinant skirtingų genetinių struktūrų atletus.

Stebėtis, kad žiūrovų ir teisėjų nuomonės ne visada sutampa, neverta. 1981 metais, kai „Mr.Olympia“ varžybose nugalėtoju buvo paskelbtas Franco Columbu, visi žiūrovai, pasipiktinę tokiu sprendimu, 10 minučių švilpė… Kurioziškas atvejis nutiko 1973 – aisiais, pasaulio čempionate Šveicarijoje, kai, paskelbus nugalėtojo – turko Ahmeto Enunlu, įveikusio Anglijos atstovą Albertą Becklesą, – pavardę, žiūrovai tiesiog sukilo. Baisus triukšmas, visuotinė nepasitenkinimo atmosfera privertė organizatorius ir teisėjų kolegiją operatyviai susirinkti, dar kartą peržiūrėti rezultatus ir… pakeisti sprendimą! Kas stebi Lietuvoje vykstančias kultūrizmo varžybas, tokius panašius reiškinius irgi yra pastebėję… Paskutinis toks reiškinys Lietuvoje, – 2001 metų pavasario varžybose dvikova tarp Lietuvos kultūrizmo favoritų O. Žuro ir R. Pociaus. Ką reiškė vien tas faktas, kad Europos čempionate R. Pocius, teisėjų nuomone, buvo pranašesnis už O. Žurą, o Lietuvoje vykusiose varžybose – pranašesnis buvo O. Žuras (Druskininkuose teisėjavo tarptautinė teisėjų brigada!).

Kad teisingai įvertintų kultūrizmo varžybose dalyvaujančius sportininkus, teisėjui būtina atsižvelgti j simetriją, proporcijas, raumenų apimtis, reljefą, genetinę struktūrą, pozavimą. Nugalėtojas privalo turėti visas šias savybes, bet pagrindiniais kriterijais galima laikyti simetriją ir proporcijas. Beje, daugelis ne visai supranta šių sąvokų esmę, todėl galima išskirti dvi nuomones vertinant sportininkus:

Į simetriškumą ir proporcijas neatsižvelgiama, o pagrindiniu kriterijumi tampa raumenų apimtys ir reljefas.

Simetrija ir proporcijos vienodai svarbūs kaip ir raumenų apimtys.

SIMETRIJA – santykis tarp atskirų kūno dalių: viršutinės ir apatinės kūno dalies, kairės ir dešinės kūno pusių.

PROPORCIJA – subalansuotas raumenyno išvystymas. Proporcingumas grindžiamas tolygiu visų kūno raumenų padidėjimu.

Įtaką galutiniam rezultatui turi ir RAUMENŲ MASĖ (ne tik apimtys, bet ir raumenų tankumas), FORMA (čia lemiamą įtaką turi genetika), ATSKYRIMAS (raumenys atsiskiria vienas nuo kito, pavyzdžiui, aiškiai matomas kiekvienas iš keturių keturgalvį šlaunies raumenį sudarančių raumenų), RELJEFAS (t.y. raumenų ryškumas, kai maksimaliai išryškinamas kiekvienas atskiras raumuo, t.y. „popierinė oda“, kai poodinio riebalinio sluoksnio beveik nebelieka ir oda „kopijuoja“ raumenų atvaizdą – raumenyje galima išskirti „juosteles“), o POZUODAMAS atletas turėtų daryti tik tas pozas, kurios jam tinka ir stengtis visą pozavimo programą atlikti kiek įmanoma plastiškiau. Čia irgi turi būti harmonija tarp raumenų išvystymo lygio ir pasirinktų pozų.

JAV Nacionalinio kultūrizmo komiteto pirmininkas amerikietis Jimas Manionas, teisėjaujantis aukščiausio lygio varžybose per 20 metų: „Optimalia teisėjavimo formule laikyčiau F1=M:R+S2(F1 – atleto fizinis išsivystymas, M – raumenų masė, R – riebalų kiekis, S2 – simetrija kvadrate), įvertinimo pagrindas – proporcingas kokybiškos raumenų masės pasiskirstymas. Kintančiais dydžiais yra raumenų masė, atskyrimas, reljefas ir teisėjas vertina šias atleto savybes lygindamas su varžovais. Teisėjas privalo žinoti, ką jis turi įvertinti, o taip pat sugebėti vienu metu palyginti kelis sportininkus.

Kiekvienoje pozoje teisėjai vertina ne tik pagrindinę raumens grupę (pavyzdžiui, rankų raumenis pozoje „Rankos iš priekio“), bet ir visą figūrą, nuo galvos iki pėdų.

Labiau specifinis yra moterų ir porų varžybų dalyvių vertinimas. Visų pirma, teisėjai turi atkreipti dėmesį į MOTERIŠKUMĄ – kultūrysčių raumenys neturi būti panašūs į vyrų. Tarptautinės federacijos (IFBB) taisyklėse tai ir akcentuojama: „Teisėjai turi atminti, kad teisėjauja moterų kultūrizmo varžybose ir siekia įvertinti idealią moters figūrą. Raumenys neturi būti labai dideli ir panašūs į masyvius vyrų raumenis“.

Porų varžybose lemia partnerių – moters ir vyro – HARMONIJA – kaip derinasi jų muskulatūra, kaip jie „papildo“ vienas kitą. Didesnis dėmesys skiriamas pozavimui, artistiškumui, choreografijai bei sinchroniškumui. Visa tai yra įvertinama viename iš etapų – jų porų varžybose yra trys.

Visiškai kitokie vertinimo kriterijai yra moterų fitneso varžybose!

Sėkmingam ir objektyviam teisėjų darbui įtakos turi ir kiti faktoriai, todėl prieš varžybas teisėjams primenama, kad teisėjaudami jie neturi teisės:

  • Kalbėtis tarpusavyje;
  • Bandyti įtakoti kitų teisėjų sprendimus;
  • Fotografuoti;
  • Patarinėti sportininkams;
  • Gerti alkoholinius gėrimus.

Kūno proporcijos.

Kertiniu akmeniu kultūrizme, kaip jau supratome, yra proporcingas visų raumenų išvystymas. Savotišku orientyru (nors ir gana sąlyginiu) siekiant idealių proporcijų gali pasitarnauti Joe Weiderio „Idealių proporcijų lentelė“. Tiesa, joje nėra atsižvelgta į sudėjimo ypatumus (kaulų stambumą, raumenų formą ir kt.), bet bendrus dėsningumus galima pastebėti. Visi duomenys, išskyrus kūno svorio ir ūgio indeksą pirmoje skiltyje, pateikiami centimetrais. O indeksas apskaičiuojamas ūgį coliais (l colis – 2,54 cm) padalinus iš svorio svarais (l svaras -0,454 kg). Pagal gautą indeksą ieškome artimiausio jam lentelėje (pirmoje skiltyje), o po to dešinėje randame raumenų apimtis centimetrais.

Pavyzdžiui, atleto ūgis 178 cm, svoris -77 kg. Indeksas bus lygus 2,0. (178:2,54=70,0,454×77=35, 70:35=2)

Artimiausias lentelėje – 2,038 ir pagal pastarąjį randame ir idealias raumenų apimtis.

INDEKSAS KAKLAS BICEPSAS DILBIS KRŪTINĖ TALIJA DUBUO ŠLAUNIS BLAUZDA
1,899 35,6 33,3 27,7 92,5 69,3 83,3 50,0 33,3
2,038 36,8 34,5 28,7 96,3 72,1 86,6 51,8 34,5
2,183 38,1 35,8 30,0 99,8 74,7 89,7 53,8 35,8
2,334 39,6 37,1 31,0 103,4 76,2 93,0 55,9 37,1
2,489 40,9 38,4 32,0 107,080,3 96,3 57,7 38,4
2,650 42,4 39,9 33,3 110,5 82,8 99,6 59,7 39,9
2,817 43,7 41,1 34,3 114,3 85,6 102,9 61,7 41,4
2,989 45,2 42,4 35,3 117,9 88,4 105,9 63,5 42,4
3,195 46,5 43,9 36,6 121,9 91,4 109,7 65,8 43,9
3,379 47,8 45,2 37,6 125,5 94,2 113,0 67,8 45,2

Kaip gi treniruotis, kad raumenys vystytųsi proporcingai? Pataria pasaulio čempionas Mike Christianas: (mažiau patyrę kultūristai, deja, dažnai neišgirsta to, kas jiems patariama):

  1. Jei viena raumens grupė atsilieka, vystosi lėčiau, jūs neturite pasyviai laukti, kol pastaroji „pasivys“ stipresnes, – savaime tai ir neįmanoma. Reikia nedelsiant sumažinti krūvį geriau besivystančioms grupėms, o „išsilaisvinusią“ energiją nukreipti silpnesnėms grupėms, treniruoti šiuos raumenis treniruotės pradžioje (pirmumo principas).
  2. Vartojant anabolinius steroidus disproporcijos tik padidėja, nes daugelis kultūristų nesupranta, kad jei raumens grupė yra genetiškai „užprogramuota“ vystytis greičiau ir geriau, šį skirtumą anaboliniai steroidai ne sumažins, o tik padidins. Taigi, padidės ir disproporcijos.

Parašykite komentarą