Kova su dopingu – lyg grumtynės su vėjo malūnais

Sportas tapo nešvarus. Ar ne laikas įteisinti dopingą? Juk kova su juo didžiajame sporte pastaraisiais metais tapo farsu. Kontroliuoti uždraustų preparatų vartojimą dėl lėšų stygiaus ir specialios metodikos nebuvimo šiandien tiesiog neįmanoma. Tokią šokiruojančią išvadą padarė garsus Rusijos dopingo specialistas medicinos mokslų daktaras Sergejus Portugalovas. Lietuvos slidininkas, keturių olimpiadų dalyvis Ričardas Panavas mano. kad sučiupti sportininkus, pavartojusius dopingą, dabar pavyksta itin retai. „Sportas tapo nešvarus. Štai du estai Solt Leik Sičio olimpiadoje netikėtai laimėjo medalius. Visi žino, kad jie vartojo kažkokius draudžiamus preparatus, bet vis tiek neįkliuvo“, – drąsiai kalbėjo R.Panavas. Slidininkas prisipažino abejojąs, ar nesusigundytų dopingu, jei jam iki prizinių vietų didelėse varžybose stigtų labai nedaug. “Daugelis ryžtasi vartoti draudžiamuosius preparatus, kai viršūnė jau yra netoli“. – samprotavo R.Panavas. Dviratininkai painiojasi Tai, kad dopingo problema tapo labai skausminga, yra Įsitikinęs Italijos dviratininkų komandos „Lampre“, kuriai atstovauja ir Raimondas Rumšas, savininkas Giuseppe Saronni. „Medikamentų, kuriuos vartoja dviratininkas, sąrašas – labai ilgas. Jie padalyti į draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius. Net principingiausių dviratininkų tokiu atveju tyko pavojai. Šiuolaikinis atletas turi tapti farmacijos specialistu“, – ir rimtai, ir ironiškai dėstė G.Saronni. Skirtinga medikų nuomonė „Dopingo legalizavimo problema – itin kontroversiška ir įdomi. Čia susipina ne tik medicininiai, bet ir etiniai aspektai. Esu įsitikinęs, kad kontroliuoti atletus būtina, nes tai susiję su jų sveikata ar net gyvybe. Bet manau, kad problema yra kontrolierių šališkumas, jų sprendimai, ką ir kaip kontroliuoti“, -sakė Kauno sporto medicinos centro gydytojas Dalius Barkauskas, laikomas vienu geriausių savo srities specialistų Lietuvoje. S.Portugalovas įsitikinęs, kad pastaraisiais metais dopingu susitepa net apie 90 procentų garsių atletų. D.Barkauskas tuo abejoja. „Tokią statistiką pateikti labai rizikinga, kadangi yra sporto šakų, kur dopingas visiškai nebūtinas norint pasiekti gerą rezultatą. Kaip pavyzdys gali būti sportiniai žaidimai“, – teigė D.Barkauskas. Tačiau pateiktas procentas kai kuriose šakose gali būti arti tiesos. Aiškiau galima kalbėti apie profesionalųjį kultūrizmą, kadangi kiekvienam aišku, kad tapti raumenų kalnu vien tik valgant maisto produktus, kad ir kokie kokybiški jie būtų, nepavyks“. Stimuliatorių daugėja Anot S.Portugalovo, anksčiau, kai per metus pasirodydavo 3-4 nauji stimuliatoriai, dar buvo galima spėti kurti jų vartojimo nustatymo metodus. Šiandien dėl mokslo pažangos per metus sukuriama po 200-300 naujų preparatų. Tai – injekcijos, tabletės, kapsulės, inhaliacijos, milteliai, aplikacijos. Pastaruoju metu labai populiarus pleistras, kuris per odą perduoda organizmui hormonų preparatų mikrodozes. Dirbtinių virusu pavojus Ekspertai spėja, kad maždaug po penkerių metų atsiras egzotiška stimuliatoriaus forma: bus sukurti dirbtiniai virusai – genetinio viruso perteikėjai. Dopingo specialisto iš Rusijos teigimu, teoriškai sukurti tokį dirbtinį virusą, kuris, tarkim, žmogaus kraujyje didintų hemoglobino procentą, nėra kliūčių. Tokiu atveju raumenys geriau būtų prisotinti deguonies ir smarkiai padidėtųjų pajėgumas. Taikant dabartinius dopingo kontrolės metodus, rasti tokį virusą nebus įmanoma. Taip pat ilgai nebuvo įmanoma aptikti tokį pat efektą turinčio eritropoetino (EPO) preparato. Dar neseniai dopingo kontrolieriai negalėdavo aptikti ir EPO pakaitalo darbepoetino. Būtent šio stimuliatoriaus rasta slidininkų Johanno Mūhleggo iš Ispanijos, rusių Larisos Lazutinos, Olgos Danilovos dopingo mėginiuose per žiemos olimpiadą šiais metais Solt Leik Sityje. S.Portugalovo manymu, kilę skandalai nereiškia, jog tik šie sportininkai vartojo stimuliatorius, o kiti – ne. Tiesiog kiti neįkliuvo. Esmė – suvartotas kiekis „Kiekvienas medikas žino, jog farmakologijoje nėra tokių sąvokų kaip „naudingas“ ar „žalingas” preparatas. Viską lemia kiekis. Pavyzdžiui, eilinis žmogus, suvartojęs tokį kiekį legalių jėgas grąžinančių preparatų kaip ir didelius krūvius patiriantis sportininkas, taps invalidu. Tačiau ir atletui vartoti kokio nors preparato didelę dozę. jeigu ją skiria ne gydytojas, o treneris – nusikaltimas“, – tvirtino S.Portugalovas. Su juo iš esmės sutiko D.Barkauskas: „Nepatartina vartoti farmakologinių priemonių ar maisto papildų maksimalių dozių, kadangi paprastam žmogui tai sveikatos nepridės. Specialius preparatus gali skirti tik gydytojas“. Krūviai žaloja sveikatą Sportas – eksperimentas, kuriam žmonės ryžtasi sava valia. S.Portugalovo teigimu, elitiniai atletai patiria savo kailiu, jog krūviai yra tokie didžiuliai, kad mėginimas juos įveikti be draudžiamų vartoti farmakologinių preparatų organizmui daro didelę žalą. Didesnę nei dopingas. „Šiandienėje visuomenėje niekas neturi teisės uždrausti žmogui žaloti savo organizmą. O tai reiškia, kad ta visuomenė turi padėti įteisinti dopingą, kuris vis tiek bus vartojamas. Tai reikia padaryti civilizuotai: medicina tiesiogiai turėtų padėti sportininkams susidoroti su milžiniška įtampa bei neįtikėtinais krūviais“, – samprotavo rusas. Sąrašas – per didelis Tiesa, S.Portugalovas neabejoja, kad su tokiomis priemonėmis, kurios iš tikrųjų smarkiai žaloja atleto sveikatą, reikia kovoti. Didesnės rizikos grupei priskiriami tokie preparatai kaip strichninas, amfetaminų grupės stimuliatoriai, steroidai, jaunuolių augimą skatinantys hormonai, insulinas. „Bet kovoti su visų draudžiamųjų preparatų, kurių yra jau kelios dešimtys tūkstančių, vartojimu yra bergždžias darbas. Juk į dopingo sąrašą galima rašyti viską, kas tik kaip nors stimuliuoja rezultato siekimą. Ir kas tada? Sportininkai sirgs, patirs dideles traumas, anksčiau pasitrauks iš arenos ir net iš gyvenimo. O tada didysis sportas neteks prasmės“, – pareiškė S.Portugalovas. Kartais dopingo reikia D.Barkauskas su Rusijos mediku sutiko tik iš dalies. Lietuvis gydytojas nepritaria minčiai, kad sportas neįmanomas be dopingo. Problema, kad draudžiamieji preparatai vartojami būtent maksimaliam rezultatui pasiekti, o ne organizmui apsaugoti. Todėl šie preparatai ir pavojingi. Tada kyla grėsmė ne tik sportininko sveikatai, bet ir gyvybei. Juk dopingas – tai medžiagos ar metodai, dirbtinai didinantys žmogaus kūno fizines galias. Pasak D.Barkausko, kita medalio pusė yra ta, kad kartais farmakologinė priemonė, įtraukta į dopingo preparatų sąrašą, gali padėti spręsti dėl milžiniškų krūvių kilusias problemas. Pavyzdžiui, EPO, kuris gali būti vienintelė iš tiesų efektyvi priemonė maksimalių ištvermės krūvių sukeltai anemijai gydyti, kadangi tokie krūviai prislopina kaulų čiulpų veiklą. „Tačiau yra daugybė priemonių ir būdų, kaip apsaugoti sportininko organizmą nevartojant jokių draudžiamųjų preparatų“, -pridūrė D.Barkauskas. pagal: Vaidas Čeponis „Lietuvos Ryto“ korespondentas, Vetusta Prišmantienė

Parašykite komentarą