Kas yra riebalai?

Maisto riebalai – tai viena iš trijų pagrindinių maisto medžiagų, kurios kalorijų pavidalu teikia energiją mūsų organizmui (kitos dvi – tai baltymai ir angliavandeniai). Riebalų mes valgome su įvairiais produktais, tai pvz.: sviestas ant skrebučio ar plakta grietinėlė ant pyrago gabalėlio. Riebalai gali būti ir sunkiau pastebimi, jei yra „paslėpti“ tokiuose produktuose kaip riešutai ar pienas. Jų yra ir sausainiuose bei tešlainiuose (aliejus ar sviestas).

Maisto riebalai pagerina patiekalo aromatą, skonį ir išvaizdą, padaro valgį skanesnį. Kadangi riebalai lėčiau virškinami negu baltymai ar angliavandeniai, jie ilgiau būna mūsų skrandžiuose ir todėl jaučiamės sotūs.

Riebalai atlieka keletą pagrindinių funkcijų: raumenys iš jų gauna energijos (ypač per ištvermę lavinančius pratimus); jie palengvina nervų ir smegenų signalų perdavimą; jie išlaiko švelnią odą; reguliuoja kūno temperatūrą ir amortizuoja vidaus organus.

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis yra minkšta į vašką panaši medžiaga. Jos yra visose jūsų kūno dalyse. Tai kraujo srovės pernešama ląstelių, vitaminų ir hormonų statybinė medžiaga.

Yra du cholesterolio šaltiniai:
Cholesterolis, kurį sintetina jūsų kepenys.
Cholesterolis, kurį jūs gaunate suvalgęs tokių gyvūninių produktų, kaip kiaušiniai, mėsa, pieno produktai ir t.t.

Tyrinėjimai parodė, kad per didelis cholesterolio kiekis, gaunamas su maistu, padidina cholesterolio koncentraciją kraujo serume, ir tai savo ruožtu padidina vainikinių kraujagyslių ligos grėsmę.

„Gerasis“ cholesterolis ir „Blogasis“ cholesterolis

Cholesterolį kraujyje perneša lipoproteidai. Jie pagal tankį skirstomi į dvi rūšis:
Mažo tankio lipoproteidai – „blogieji“ – kaupia cholesterolį vainikinėse arterijose.
Didelio tankio lipoproteidai – „gerieji“ – pašalina cholesterolį nuo arterijų sienelių ir nugabena jį atgal į kepenis.

„Be cholesterolio“

Kurį laiką kai kurios didelės maisto produktų firmos prie kepimo aliejaus gaminių klijuodavo etiketę „Be cholesterolio“. Maisto ir vaistų valdybos nuomone, užrašas buvo klaidinantis, nes iš tikro visuose augaliniuose aliejuose nėra cholesterolio. Tačiau aliejai yra šimtaprocentiniai riebalai, todėl Maisto ir vaistų valdyba nurodė maisto bendrovėms nutraukti tokį žymėjimą. Caveat emptor*.

„Gerieji“ ir „Blogieji“ riebalai

Yra trejopi riebalai ir jie labai domina mitybos ir širdies ligų specialistus dėl savo poveikio cholesteroliui.
Sotieji riebalai. Jų daugiausiai turi gyvulinės kilmės produktai, kai kurie hidrogenizuoti augaliniai gaminiai ir tropinių augalų aliejai. Kambario) temperatūroje jie yra kieti. Jei vartosite daug sočiųjų riebalų, sutriks organizmo gebėjimas pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujo. Cholesterolis, sluoksnis po sluoksnio, kaupiasi kraujagyslių sienelėse -kaip mineralinės medžiagos kaupiasi vandentiekio vamzdžiuose – sutrikdo kraujotaką ir dėl to organizmas sunkiau pasisavina deguonį bei maisto medžiagas.

Polinesotieji riebalai. Jų turi tokie plačiai paplitę aliejai kaip kukurūzų, safrolo, sezamo, sojos ir saulėgrąžų. Polinesočiosios riebiosios rūgštys pašalina cholesterolio perteklių ir padeda sumažinti jo koncentraciją kraujyje. Trūkumas tas, kad kartu su „bloguoju“ cholesteroliu sumažėja ir „gerojo“.

Mononesotieji riebalai. Anksčiau buvo manoma, kad jie jokio poveikio cholesteroliui nedaro. Šiuo metu atrodo, kad jie mažina mažo tankio lipoproteidų koncentraciją ir nemažina didelio tankio lipoproteidų kiekio kraujyje. 0 tai jau teigiamas poveikis. Prie mononesočiųjų riebalų priklauso rapso, alyvų, migdolų, avokados ir žemės riešutų aliejai.

Pateikiame lentelę, kurioje lyginami įvairūs maistiniai riebalai.

Riebiosios Rūgštys aliejų ir riebalų sudėtyje

Bendras riebiųjų rūgščių % Sočiosios riebiosios rūgštysMonosočiosios riebiosios rūgštysPolinesočiosios riebiosios rūgštys
Rapsų aliejus 6 62 32
Safrolo aliejus 9 13 78
Saulėgrąžų aliejus 11 20 69
Kukurūzų aliejus 13 25 62
Alyvų aliejus 14 77 9
Sojos pupelių aliejus 15 24 61
Žemės riešutų aliejus 18 48 34
Raudonosios lašišos aliejus 20 55 25
Medvilnės aliejus 27 19 54
Kiauliniai taukai 41 47 12
Palmių aliejus 51 39 10
Jaučių lajus 52 44 4
Sviesto riebalai 66 30 4
Palmių branduolių aliejus 86 12 2
Kokoso riešutų aliejus 92 6 2

AŠTUONI PASIŪLYMAI, KAIP SUMAŽINTI IŠLAIDAS ALIEJUI

  1. Naudokite pusę receptūroje nurodyto aliejaus kiekio. Daugeliu atvejų tai
    neturės įtakos valgio kokybei.
  2. Užuot pylęs aliejaus į keptuvę, pasinaudokite teptuku ar popieriniu
    rankšluosčiu – jums gi tereikia plono aliejaus sluoksnio keptuvėje, kad
    neprisviltų kepamas valgis.
  3. Įsižiūrėkite, kaip jūs apkepinate ar kepate nedideliame aliejaus kiekyje
    nuolat maišydamas. Jei išlaikysite didelį karštį ir visą laiką maišysite,
    tereikės labai nedaug aliejaus (ar visai nereikės), kad valgis nepriliptų.
  4. Vietoj aliejaus apkepinimui naudokite sultinį, vaisių sultis ar vandenį.
  5. Keptuvėles ar folijas padenkite plona rapsų aliejaus plėvele arba
    naudokite indus su teflono danga.
  6. Jei pagal receptūrą reikia labai pikantiško skonio riebalų (pvz., bekono),
    naudokite tik vieną ketvirtį nurodomo kiekio. Likusią dalį pakeiskite rapsų
    aliejumi, tik nepamirškite pridėti ir vandens, acto ar sultinio.
  7. Išbandykite tamsesnius, mažiau rafinuotus aliejus (graikiškų riešutų ar
    vynuogių sėklų) vietoj labai rafinuotų. Jų galėsite dėti mažiau, nes jie yra
    aiškaus skonio.
  8. Vietoj kieto margarino naudokite skystą. Jis mažiau hidrogenizuotas ir
    sunaudosite jo mažiau, nes nereikės laukti, kol jis ištirps ant skrebučio.

Parašykite komentarą