Faktai apie L-Carnitina

L-Carnitin (γ-Trimethylamino-β-hydroxybutyrat) – taip vadinamas Biocarrier (Transportinė medžiaga), kuri yra naudojama tam, kad ilgagrandinės riebiosios rūgštys butų naudojamos, kaip energijos šaltinis ir transportuojamos į raumenų ląsteles.

Carnitinas dalyvauja transportuojant riebiąsias rūgštis per mitochondrijų membranas, kadangi riebiosios rūgštys vienos to padaryti negali. Mitochondriume šios riebiosios rūgštys yra sudeginamos naudojant Beta oksidaciją.

Žmogaus kūnas gali pats gaminti Carnitiną iš amino rūgščių tokių, kaip Metionino ir Lyzino (Dipeptid), tačiau praktiškai visą kiekį pasisavina iš mėsos. L-Carnitinas dideliais kiekiais randamas raudonojoje mėsoje, ypatingai avienoje. Paukštiena pasižymi ypač mažu Carnitino kiekiu. Vegetarinis maistas taip pat neturi visiškai arba labai mažą kiekį Carnitino. Vartojant įvairų maistą per diena yra įsisavinama apie 10-70 mg L-Carnitino, tuo tarpu vegetarai gauna tik apie 2 mg šios medžiagos. Likęs reikiamas poreikis yra padengiamas endogenine sinteze.

Iš viso žmogaus kūne yra apie 20-25 g Carnitino. Kūno organuose, kur ypač aktyvi riebiųjų rūgščių sintezė, Carnitino kiekis yra žymiai didesnis. Širdyje ir raumenyse yra apie 98 % viso kūno Carnitino rezervų. Inkstu pagalba per šlapimą žmogaus kūnas per dieną praranda apie 20 mg šios medžiagos.

Jeigu kūno svoris yra mažinamas sportu arba dieta, Carnitinas gali buti naudojamas, kaip pagalbinė medžiaga, norint pagerinti bendrą riebiųjų rūgščių sintezę, kadangi medžiagų apykaita, pas viršsvorį turinčius žmones, neatitinka kūno poreikių. Tačiau šis Carnitino vartojamas yra įvairiai ir prieštaringai diskutuojamas įvairiose mokslinėse studijose.

Ypatingai ištvermės sportininkai vartoja L-Carnitiną, kaip maisto papildą, kadangi kai kurios studijos teigia, kad vartojant šį papildą galima pasiekti geresnių rezultatų. Šie geresni rezultatai turimi omeny kalbant apie raumenų regeneraciją po didelio fizinio krūvio. Jokiais būdais negalima laikyti L-Carnitino, kaip ypatingo maisto papildo, norint sulieknėti arba atsikratyti kelių cm riebalų sluoksnio po oda, tačiau kai kurios studijos yra pateikusios išvadas, kad tokio riebalų sluoksnio atsiradimas gali buti įtakojamas L-Carnitino stoka. Esant Carnitino trūkumui, kuris gali buti nustatytas ištyrus kraują, papildomas šios medžiagos vartojimas, kaip maisto papildas, gali būti vertinamas labai teigiamai. Carnitino vartojimas visais atvejais yra siejamas su sportu ( riebalų deginimas aerobiniu ištvermės krūviu) ir tik tokiu atveju jis atlieka savo užduotį. Vartojant šią medžiagą, kaip maisto papildą, reikia atkreipti dėmesį, kad optimalus Carnitino paveikis yra tik 1.5val po suvartojimo.

Sveiki žmones ,kurių Carnitino lygis kraujyje yra normalus, praktiškai negauna jokios naudos iš papildomo L-Carnitino, kadangi raumenyse nesikeičia Carnitino kiekis. Kai kurie mitybos ekspertai netgi teigia, kad toks papildomas vartojimas priveda prie atvirkštinio efekto ir riebiųjų rūgščių oksidacija (riebalų deginimas) sulėtėja.

Tam, kad stimuliuotumėme riebalų apykaitą, galima naudoti pigesnį variantą- Kofeiną, kuris vartojamas mažais kiekais (100-200 mg, apie 1-2 puodeliai kavos) viena valanda prieš treniruotę. Tačiau šis efektas sumažėja vartojant kofeiną kasdien.

Carnitinas yra ir dabar sporto pasaulyje laikomas vienu iš stipriausių jėgos skatintojų ir riebalų degintojų.

Apie galima jėgos padidėjimą vartojant L-Carnitiną yra šiuo metu plačiai diskutuojama ir nuomonės prieštarauja viena kitai.

Tokie ekspertai kaip Marconi arba Neumann ( Lonza) tvirtai yra įsitikinę, kad papildomas Carnitino vartojimas, kaip maisto papildas, turi teigiamų požymių aerobinei ir aneorobinei medžiagų apykaitai raumenyse (riebalų ir angliavandenių sintezė)

Skirtingos mokslinės studijos teigia, kad Carnitino vartojimas padidina deguonies įsisavinimą organizme (VO2max) taip pat sumažina laktato vertes. Tačiau šie teiginiai kitose studijose negalėjo buti patvirtinti.

Vienoje mokslinėje studijoje Doppelblind-Crossover, kurią atliko COLOMBANI et al. buvo duota atletams 2g L-Carnitino 2val prieš maratoną, ir po 20 km išskyrus padidėjusią Carnitino koncentraciją kraujyje, nebuvo pastebėta jokių pasikeitimų nei bėgimo greityje nei plazmos koncentracijoje angliavandenių- metabolitu (gliukozė, laktatas, piruvatas) riebalų metabolitu (laisvosios riebiosios rūgštys, glicerolis, b- hidroxibutiratas) nei endzimų (creatino kinazė, laktato dehidroginazė). Kito ryto pakartotinio bėgimo metu taip pat nebuvo pastebėta jokių pasikeitimų visuose parametruose. Autoriai priėjo išvadą, kad L-Carnitino vartojimas nedavė jokių ištvermės rezultatų atletams testo metu.

Taip pat atlikus panašų testą su dviratininkais nebuvo pastebėta jokių pasikeitimų.

Panašių studijų metu Vokietijos Koelno sporto universitete, kur buvo testuojami 20 sprinteriu 7 dienas, prieita išvadų, kad trumpalaikis Carnitino vartojimas neturi jokios įtakos sportininkų rodikliams.

Taigi aukščiau minėtas nepriklausomos mokslinės studijos negalėjo patvirtinti Carnitino savybių. Carnitino įtaka riebalų oksidacijai (riebalų deginimui) yra įrodyta tik teoriškai cheminėse laboratorijose. Tačiau šios tezės nebuvo praktiškai patvirtintos.

Daugelyje studijų pastebėti jėgos rodiklių kitimai paprastai būna arba įtakoti pačios studijos arba komentuojami, kaip Plecebo efekto rezultatas.

Parašykite komentarą