Baltymai: mitai ir tikrovė

Klausimas MITAI TIKROVĖ
1. Amino rūgštys yra baltymų statybinės medžiagos. Taip ar ne? Taip, – baltymus sudaro amino rūgščių grandinės (junginiai).
2. Kiek baltymų reikia rimtai besitreniruojančiam kultūristui palyginus su nesitreniruojančiu žmogumi? a) tiek pat, b) dukart daugiau, e) keturiskart daugiau. – bet labai intensyviai besitreniruojančiam atletui reikėtų dar daugiau.
3. Ar tiesa, kad organizmas pats sugeba pasigaminti baltymus, jeigu su maistu negauna visų reikalingų amino rūgščių? Taip ar ne? Tiesa, – bet tik tuo atveju, jeigu trūksta ne nepakeičiamųjų amino rūgščių, kurias organizmas sugeba pasigaminti. Naujam audiniui formuoti būtinos nepakeičiamos amino rūgštys, kurių organizmas nepasigamina.
4. Pieno baltymus laikome tam tikru etalonu, pagal kurį vertiname kitų baltymų biologinę vertę. Taip ar ne? Tai netiesa. Paprastai etalonu yra kiaušinio baltymai.
5. Ar teisinga tvirtinti, kad per didelį baltymų kiekį, kaip ir riebalų perteklių, organizmas sukaupia, kad panaudotų, kai su maistu jų gaunama mažiau? Taip ar ne? Ne, – baltymų perteklius nesikaupia kaip riebalai. Todėl baltymų negali trūkti, nes negaudamas jų su maistu, organizmas ims skaidyti kūno baltymus.
6. Jei maiste trūksta energetinių medžiagų, energija paimama suardant raumenų baltymus? Taip ar ne? Taip, – jeigu trūksta energijos, gaunamos iš riebalų ir angliavandenių, tada ji imama iš baltymų (raumenų audinio), kol organizme nebėra energijos stygiaus.
Kuriame iš išvardytų produktų nėra visų nepakeičiamų amino rūgščių? a) raudonoje mėsoje, b) ankštinėse kultūrose, c) kiaušiniuose, d) žuvyje. – nes gyvulinės kilmės produktuose yra pilnaverčiai baltymai.
8. Ar baltymai praranda vertę, suardomi: a) šildant, b) kartu vartojant alkoholį, c) užsaldant, d) pridedant sunkiųjų metalų druskų. a, b, d.
9.Ar tiesa, kad nepilnaverčiai (nesudėtiniai) baltymai pasižymi tuo, jog juose nėra išvis arba kai kurių nepakeičiamų amino rūgščių? Taip ar ne? Tiesa
10.Vyrai paprastai baltymų suvartoja daugiau nei moterys? Taip ar ne? Nebūtinai. Pavyzdžiui, 11- 1 4-os metų mergaitėms baltymų reikia daugiau nei to paties amžiaus berniukams.
11.Ar raidė „L“ prie cheminio amino rūgšties pavadinimo reiškia, kad žmogaus organizmo ji yra lengvai pasisavinama? Taip ar ne? Taip.
1 2 12.0pt; ‘>. Ar viena porcija patiekalo iš ankštinių kultūrų, turinčių lig baltymų, yra vertingesnė už puodelį lieso pieno (9 g baltymų)? Taip ar ne? Netiesa. Augalinės kilmės produktų, kuriuose yra baltymų, biologinė vertė 44 procentais mažesnė negu gyvulinės kilmės baltymų. Todėl šiuos baltymus būtina papildytu pilnaverčiais, pavyzdžiui, pieno produktų baltymais.
13.Kokie yra produktų, kuriuose gausu baltymų, trūkumai? a) mažai ląstelienos, b) mažai sudėtinių  (kompleksinių) angliavandenių, c) mažai sočiųjų riebalinių rūgščių. c, – mėsoje ir pieno produktuose yra apie 70 procentų baltymų, bet riebalai, esantys šiuose maisto produktuose, sudaro daugiau nei 50 procentų jų energetinės vertės.
14 . Kurioje iš šių daržovių yra daugiausia baltymų? a) kopūstuose, b) ankštinėse kultūrose, c) bulvėse. b, – ankštinėse kultūrose (pupelėse, žirniuose) yra 13 g baltymų, o kopūstuose ir bulvėse – tik 5 g.
15. Kuriuose iš šių maisto produktų yra mažai riebalų? a) ankštinėse kultūrose, b) alyvų uogose, c) riešutuose. a, – nes alyvų uogose ir riešutuose yra gana daug riebalų.
16. Vegetarai turėtu stengtis vartoti ir pilnaverčių baltymu. Taip ar ne? Taip, nes baltymai iš Įvairios kilmės šaltinių yra vertingesni negu vienos rūšies.
17. Ar tiesa, kad speciali dieta, kurioje gausu baltymų, yra ideali kultūristui? Taip ar ne? Ne. Paprastai taip maitinantis yra nemažai ir riebalų, o per didelis baltymų kiekis pašalina iš organizmo kalcį. Jei trūksta energijos, ji gaunama sudegant baltymui. Ar nėra tai per daug brangu?
Palyginti su raudona mėsa (jautiena), augalinės kilmės baltymai: a) yra biologiškai vertingesni, b) yra mažiau biologiškai vertingi, c) yra lygiaverčiai. b, – nes gyvulinės kilmės baltymai laikomi pilnaverčiais ir kompleksiniais ; jų pasisavinimas yra geresnis.
19. Kultūristai turėtų vartoti kuo daugiau išsišakojusių amino rūgščių grandžių (BCAA), nes BCAA: a) greitai likviduoja nuovargio ląsteles, b) padeda sudeginti riebalus, c) lengvai pavirsta į gliukozę – energijos šaltinį. c, – BCAA gali lengvai pavirsti j energiją arba į amino rūgštis.
2 0. Paprasto žmogaus maisto racione būna pakankamai baltymų. Taip ar ne? Taip, – bet kartu ir per daug riebalų, o sudėtinių (kompleksinių) angliavandenių – per mažai.

Parašykite komentarą