Arbata

Eteriniai aliejai suteikia arbatai nepakartojamai malonų aromatą, yra labai lakūs ir greit išgaruoja, jei arbata neteisingai laikoma ir plikinama. Todėl šviežiai užplikyta arbata visuomet kvapnesnė nei pastovėjusi ar pakartotinai pašildyta.

Alkaloidai. Pats svarbiausias iš jų kofeinas, arba vadinamasis teinas (arbatos kofeinas). Teinas veikia švelniau nei kofeinas, esantis kavoje, ir nesikaupia organizme. Kadangi jis greit išskiriamas, arbatos galima gerti daugiau nei kitų gėrimų, turinčių kofeino. Teino kiekis arbatoje priklauso nuo žaliavos: aukštos rūšies arbatose, pagamintose iš jaunų lapelių (pirmo, trečio), jo yra daugiau, o iš senų lapų ir stiebo – kur kas mažiau.

Be kofeino, arbatžolėse yra taip pat alkaloidų teobromino ir teofilino. Jie plečia kraujagysles, skatina šlapimo išsiskyrimą. Taip pat yra sunkiai tirpstantis vandenyje adeninas ir visiškai netirpstantis guaninas – alkaloidas, turintis neigiamų savybių.

Baltymai ir amino rūgštys sudaro 15-20% arbatos. Jų buvusiose SSRS gaminamose arbatose yra daugiau nei atvežtose iš kitur (išskyrus Japoniją). Arbatos baltymai savo kokybe, taip pat maistingumu prilygsta ankštinių augalų baltymams, o vegetarai mano, kad jie gali pakeisti gyvulinius riebalus. Arbatoje yra dviejų rūšių baltymai: tirpūs šarmuose – gliutelinai ir tirpūs vandenyje – albuminai. Žaliojoje arbatoje yra daugiau albuminų, o juodojoje – gliutelinų.

Iš 17 amino rūgščių, esančių arbatoje, svarbiausia gliutamininė rūgštis, kuri padeda atstatyti išsekusią nervų sistemą.

Pigmentai (chlorofilas, ksantofilas, karotinas). Jie nulemia arbatos spalvą, kuri gali svyruoti nuo šviesiai žalsvos iki raudonai rudos. Chlorofilo daugiau žalioje arbatoje, o ksantofilo ir karotino – juodojoje.

Be to, dar yra 2 grupės dažančių medžiagų – tearubuginai (10%), suteikiantys arbatai rausvai rudą atspalvį; teaflavinai (2%) – auksinę. Teaflavinams oksiduojantis, arbata tampa neskaidri ir tamsėja. Geroje arbatoje teaflavinai turi sudaryti 25% plikinio spalvingumo.

Mineralinės medžiagos. Jos sudaro 4-7%. Aukštos kokybės arbatoje yra daugiau kalio ir fosforo, žemesnėse – natrio, kalcio ir magnio. Taip pat rasta geležies, fluoro, jodo, vario ir aukso. Fluoras naudingas dantų gedimo profilaktikai, jodas malšina sklerozę. Fosforas naudingas nervų sistemos veiklai.

Vitaminai. Arbata naudinga įvairiais vitaminais. Vitamino C arbatoje yra 3-4 kartus daugiau nei citrinos ar apelsino sultyse. Žaliojoje arbatoje jo 10 kartų daugiau nei juodojoje. Iš B grupės vitaminų rasti B1, B2, PP, B15 ir rutinas. Pagrindiniu arbatos vitaminu yra vitaminas P, kuris perspėja kraujosruvas, stiprina kraujagyslių sieneles, gerina jų elastingumą. Šio vitamino arbatoje yra žymiai daugiau nei kituose gėrimuose, todėl išgėrus per dieną 3-4 stiklines vidutinio stiprumo arbatos, organizmas gauna profilaktinę vitamino P normą. Labai svarbus ir vitaminas K, kuris reikalingas normaliam kraujo krešėjimui palaikyti.
Pektinai. Tai koloidinės sudėtingos struktūros medžiagos, kurių arbatoje būna 2-3%. Geros kokybės arbatos paprastai turi daugiau pektinų. Jie padeda išsaugoti arbatos kokybę, nes nuo jų priklauso higroskopiškumas. Trūkstant pektinų, higroskopiškumas padidėja ir arbata sugeria kvapus, drėgmę, greičiau genda.

Arbatos tėvyne laikoma Kinija. Daugiausiai arbatos augina ir gamina Indija, Šri Lanka, Kinija, Gruzija, Azerbaidžanas. Iš Kinijos arbata IX a. pateko į Japoniją ir Korėją, o XVIa. – iš Portugalijos į Vakarų Europą. Į Lietuvą ji buvo atvežta XVIII a. Iš Rusijos.

Įvairias arbatos rūšis gamina iš arbatmedžio (Kiniškojo ir Indiškojo) pumpurų ir jaunų lapų. Juose yra rauginių medžiagų, 20-25 % alkaloidų (kofeino, teofilino, teobromino ir kt.) eterinių aliejų, vitaminų C, B1, B2, K, PP, mineralinių medžiagų.

Labiausiai paplitusi juodoji ir žalioji arbatos, mažiau – geltonoji ir raudonoji. Juodoji arbata gaminama iš vytintų ir fermentuotų lapų, žalioji – iš šutintų garų, geltonoji ir raudonoji – iš ne iki galo fermentuotų arbatmedžio lapų.

Arbata veikia stimuliuojančiai, nes joje yra kofeino. Ji gerina mąstyseną, nuotaiką, atmintį, mažina nuovargį, didina darbingumą bei fizinį ir protinį aktyvumą.

Arbata kaip vaistas pradėta vartoti prieš 5000 metų. Ji skatina širdies veiklą, gerina šlapimo išsiskyrimą, didina arterinį kraujospūdį, stiprina kraujagyslių sieneles (mažina jų pralaidumą). Arbata palengvins migrenos priepuolį, rekomenduojama esant depresinėms būklėms, hipertonijai ( sumažėjus arteriniam kraujospūdžiui), pablogėjus atminčiai, sergant virškinimo sistemos ligomis. Arbata kaip pirmosios pagalbos priemonė vartojama ir apsinuodijus. Arbata vartojama ir kaip išorinis vaistas: esant saulės nudegimams patartini kompresai.

Tačiau ilgą laiką vartojant arbatžolių arbatą galiu atsirasti nemiga, dirglumas, padažnėjęs širdies plakimas, galvos skausmai, rankų virpėjimas.

Arbatos sudėtis

Arbatos cheminę sudėtį šimtmečiais tyrinėjo daugelis mokslininkų. Šis darbas tęsiamas ir toliau. Šiuo metu arbatos sudėtyje rasta apie 300 medžiagų, kurių reikšmė žmogaus organizmui skirtinga. Iš jų svarbiausios: fenoliniai junginiai, katechinai, cukrūs, pektininės medžiagos, spiritai, rūgštys (gintaro, citrinos, pieno, amino), purino dariniai ( kofeinas, guaninas, adeninas, teofilinas, teobromidas), pigmentai, vitaminai, fermentai, mnineralinės ir aromatinės medžiagos, taip pat baltymai,, celiuliozė, krakmolas ir kt.

Tyrimai parodė, kad 30-35% arbatos sudaro ekstraktinės (t.y. tirpios vandenyje) medžiagos. Žalioji arbata turi jų daugiau (40-50%), o juodoji mažiau (30-45%). Iš tirpių medžiagų svarbiausios šios: rauginės medžiagos, eteriniai aliejai, alkaloidai, amino rūgštys ir vitaminai.

Rauginės medžiagos. Vienas svarbiausių arbatos komponentų (15-30% arbatos sudėties). Tai sudėtingas 10 polifenolinių junginių mišinys, kurį sudaro taninas (teotaninas) suteikia jai malonų aitrumą, skonį ir aromatą. Katechinai turi vitamino P savybių ir arbata yra pagrindinis šio vitamino šaltinis. Žalioji arbata turi daugiau tanino nei juodoji (iki 3%).

Taigi matome, kad arbata – labai svarbių ir vertingų žmogui medžiagų šaltinis, tikra nuolat veikianti cheminė laboratorija.

Ar naudinga arbata?

Dar senovėje Avicena yra pasakęs: „Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį, išvaro tingumą“. Žmonės pirmiausia pastebėjo, kad arbata veikia tonizuojančiai, malšina troškulį, mažina alkio jausmą, padeda iškęsti maisto nepriteklių. Ją nuo senovės labai vertino jūreiviai, keliautojai ir kitų profesijų žmonės, kurių darbas susijęs su nuolatine įtampa ir dideliu fiziniu krūviu.

Arbatos kaloringumas beveik 25 kartus didesnis nei kvietinės duonos. Arbatos puodelis, paskanintas šaukštu pienu ir gabalėliu cukraus, suteikia 40 kalorijų.

Kaip veikia arbata žmogaus organizmą?

Arbatos savybės:

• Didina kraujagyslių sienelių elastingumą, mažina jų pralaidumą.

• Mažina cholesterolio kiekį, gerina ateroskleroze sergančių savijautą ( sumažėja ūžimas galvoje, galvos skausmai)

• Veikdama per centrinę nervų sistemą tonizuoja raumenis, todėl padidėja fizinis aktyvumas.

• Esantis chloras apsaugo dantis nuo gedimo.

• Šilta arbata su pienu gerai varo šlapimą, o su avietėmis – skatina prakaitavimą.

• Pakramčius žiupsnelį sausos arbatos ir paskalavus ja burną, dingsta česnako kvapas.

Žaliosios arbatos savybės:

o Labai palankiai veikia virškinimo organų sistemą

o Mažina dispepsiją, gerina virškinimą, stabdo viduriavimą, todėl tinka apsinuodijus (ypač pirmosiomis valandomis ir dienomis) bei sergant įvairiomis žarnyno ligomis.

o Skatina kraujo gamybą, protrombino susidarymą kepenyse, gerina medžiagų apykaitą, kraujodarą (geležis, esanti arbatoje, gerina kraujo sudėtį, didina eritrocitų skaičių), aktyvina kepenų ir blužnies veiklą.

Keletas arbatos ruošimo receptų:

1. Labai stipri ir saldi arbata (su cukrumi) su pienu veikia kaip antitoksinė priemonė apsinuodijus alkoholiu, narkotikais ar vaistais (fenorbarbitaliu).

2. Šilta vidutinio stiprumo arbata su citrina, juodaisiais pipirais ar medumi skatina prakaitavimą, varo šlapimą, tinka gerti peršalus ar sergant kvėpavimo takų ligomis.

3. Stiprus atšaldytas žaliosios ir juodosios arbatos plikinys pridėjus nedidelį kiekį sauso vynuogių vyno (1 arbatinis šaukštelis 1siklinei) – gera priemonė praplauti akis sergant konjunktyvitu, vokų uždegimu ar jas užteršus.

4. Kramtant žaliosios arbatos lapus, sumažėja pykinimas nėščioms moterims, jis padeda ir sergantiems „jūros liga“ ar važiuojantiems automobiliu.

Ar gali arbata būti žalinga?

Vidutinė arbatos dozė per dieną – 10 gramų. Normaliai plikinant tai atitinka 3-4 puodelius per dieną. Maksimali juodosios arbatos dienos dozė – 15g. , o žaliosios – 20 g. Viename vidutinio stiprumo arbatos puodelyje yra apie 0,05g kofeino.

Netinka gerti stiprią arbatą nakčiai bei žmonėms, sergantiems glaukoma, podagra, lėtiniu gastritu su padidėjusiu rūgštingumu ar opine liga.

Arbatą galima gerti 3 kartus per dieną rytą, vidurdienį, po stiprių pusryčių ar pietų, taip pat dieną, pamiegojus. Tačiau reikėtų atsargiai ją rinktis vakare ar prieš pat miegą.

pagal leidinį Arbata Sveikatos Balzamas

Parašykite komentarą